Tag Archives: pinigai

Pranešimas UAB “Finasta Asset Management” pensijų ir investicinių fondų klientams

Žemiau matome tiesiog nepakeistą Finastos pareiškimą po Snoro banko nacionalizavimo.

Smulkieji, greičiausiai, liks su puse musės.

From: Finasta [mailto:apzvalgos@finasta.lt]
Sent: Thursday, November 17, 2011 1:42 PM
To:
Subject: Pranešimas UAB “Finasta Asset Management” pensijų ir investicinių fondų klientams

 

Gerbiami klientai,
Užtikriname, kad UAB „Finasta Asset Management“ fondų investicinė veikla vyksta įprastu režimu. Bendrovės „Finasta Asset Management“ valdomų pensijų ir investicinių fondų turtas yra patikimai apsaugotas – vadovaujantis įstatymų reikalavimais, jis yra laikomas atskirame depozitoriume (SEB Depozitoriume), ir į jį pagal įstatymą negali būti nukreipti jokie kreditoriniai ieškiniai.

UAB „Finasta Asset Management“ pensijų ir investicinių fondų turte nėra banko Snoras indėlių ar banko Snoras išleistų vertybinių popierių (banko Snoras obligacijų, akcijų, indėlių sertifikatų ar kt.).

Vienintelis UAB „Finasta Asset Management“ akcininkas yra AB „Finasta Holding“.

Šiuo metu UAB „Finasta Asset Management“ yra didžiausia turto valdymo įmonė šalyje pagal klientų skaičių ir užima 27 proc. Lietuvoje registruotų fondų rinkos pagal valdomą turtą bei 42 proc. šalies investicinių fondų rinkos pagal klientų skaičių. Bendrovė valdo 53 proc. individualių investicinių portfelių rinkos pagal pagal klientų skaičių ir užima pirmąją vietą Lietuvoje. UAB „Finasta Asset Management“ valdomas turtas viršija 333 mln. litų, o klientų skaičius – 54 tūkst.

Pagarbiai
Andrejus Cyba, Generalinis direktorius, UAB „Finasta Asset Management“

Taip gerai…

taip gerai vaikai gyvena, taip gerai toj Airijoj, va dabar gimdo, tai viskas brangu paprašė kraitelį Lietuvoj nupirkt

Planai, planai… Populizmas ir vyriausybės ryžtas

Vakar per verslo žinias girdėjau Prezidentė siūlo mikroįmonėm indulgenciją. t.y. įmonėm, kur dirba iki 5 darbuotojų vieniems metams atleisti nuo mokesčių ir kontrolės. Kadangi esu susijęs su viena tokia mikroįmone (UAB-šeimos verslas), manau, kad tokia indulgencija padėtų atsitiesti ir išsaugoti darbo vietas. Bankai dabar su mažiukais nesišneka, apyvartinių finansavimo kaštai milžiniški. Jei ne indulgencijos – tegu paima mikroįmones, kurių metinė apyvarta <1mln/ LTL ir pafinansuoja apyvartinėms lėšoms tokiomis pat sąlygomis, kaip kas pusmetį vyriausybė atriekia SODRAI, t.y. grąžinimas 2015-2020 metais, palūkanos VILIBOR/EURIBOR. Finansavimo dydis? Lygus 2010 pelno/nuostolio ataskaitoje esančiam nuostoliui. tuomet ir SODROS nereikėtų ramstyti pagaliais. Nors SODRA, apskritai, kaipo tokia yra ydinga ir baustina struktūra (Ponzi schemų naudojimas privačiose struktūrose kažkodėl netoleruojamas), tačiau vargu ar kas ryšis pertvarkyti sistemą greitu laiku.

Verkiantiems, kaip blogai yra gyventi, skiriama…

(C) Kevin Carter. 1993, Sudanas

Fotografija, parodanti, kas tai iš tiesų yra sunku gyventi. Istorija po nuotrauka gali perdėlioti vertybes ir pakeisti pasaulio supratimą.

Šią fotografiją padarė Kevin Carter Sudane, 1993 metais. Nuotraukoje matome mergaitę, kuri ropoja link maisto dalijimo centro, iki kurio mažiau nei kilometras. Antrame plane sėlinantis paukštis, laukiantis, kol mergaitę apleis paskutinės jėgos ir jis galės pasisotinti. Kevin Carter nufotografavęs šį sukrečiantį vaizdą nuvijo paukštį ir atsisėdęs bejėgiškai pravirko.

Už šią nuotrauką 1994 metais jam paskirtas Pulitzerio apdovanojimas. Pamatęs pasaulio ir vertybių beprasmiškumą jis, praėjus porai mėnesių po apdovanojimo įteikimo, nusižudė. Wikipedia pateikia ir kiek kitokią fotografijos istoriją, tačiau situacijos žiaurumas dėl to nė kiek ne mažesnis.

Žiauru, bet tai vyksta ir šiandien. Ko gero 10% pasaulio karinio biudžeto užtektų pamaitinti ir išgelbėti badaujančioms šalims. Pradedu nesistebėti, kad mumyse, deja, tiek daug žiaurumo.

Apie Račo myžnizmus

Tiesiog komentaras po straipsniu. Parašau čia, nes įtariu, kad gali likti nepatvirtintas, o gaila klavetūros barbenimo laiko :)

Kas per myžnizmai. Bjauru klausytis. Mat ponas vieną sykį mokesčius susimokėjo ir amerikas atrado. Ir apie tą patį jau trečia diena.
Sprendimas, aišku prieš pusmetį, būtų buvęs geras vienas: valstybė vietoj SODROS galėjo paremti įmones, kurių apyvarta iki 5 mln. litų per metus. Tokiom pačiom sąlygom, kaip kad rėmė SODRĄ. Paramos dydis: balanse esantis nuostolis. Grąžinimas: per 5 metus. Būtų tuomet sodros nereikėję šelpti. Nes iš įmonių tie pinigėliai būtų sugrįžę su kaupu, ir grąžinimas būtų ne iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Artūrai – baikit inkšti apie tą patį per tą patį.