Tag Archives: bendri

Išsunktas!

Šakės. Šiandien jaučiuosi išsunktas. Smegenys it plentvoliu pervažiuotos. Tačiau norėjosi ką nors parašyti, bet nei vienam projektui tokios “kas nors“ tipo rašliavos netinka, tai rašau čia. Rašau tiesiog pasinaudodamas Seth Godin patarimu – rašyti kas ant seilės užeina, kas šauna į galvą. Rašyti taip, it kalbėtum. Tai neįkainojamas patarimas rašantiems, nes kai rašai, kartais ima ir ištinka taip vadinamasis rašytojo blokas. Tačiau dar nesu matęs žmonių, kuriuos ištiktų “kalbėtojo blokas“. Žodžių kalbėti, tuščiažodžiauti, blevyzgoti, žmonės retai pritrūksta. Ir jei išdrįsti rašyti tai, kas ant seilės užplaukia, žiūrėk imi ir prisirašai iki kokios nors vertos publikuoti minties, galiausiai išsikrauni, patenkini rašymo, grafomanijos poreikį.

Jei įdomu, kokie tie kiti mano projektai, tai šiuo metu vienas yra šviežiai vystomas: 30dienų iššūkiai sau pačiam, kitas aktyvus ir išaugęs tinklaraščio kelnes gyvenimo būdo portalas šeimoms, o trečiajame – technologijų portale, orientuotame į rytdieną, esu vienas bendraautorių.

Taigi, nenuostabu, kad baigiantis metams ėmiau ir išsisunkiau, kaip tame anekdote apie bobutę. O ir darbe ne lengviausia savaitė buvo. Žodžiu  pradėjau čia rašyti ir matau, kad neprisirašiau iki jokių vertų minčių, tai tiesiog papublikuosiu tokį minčių “vinegretą“.

 

Reklama

Taip gerai…

taip gerai vaikai gyvena, taip gerai toj Airijoj, va dabar gimdo, tai viskas brangu paprašė kraitelį Lietuvoj nupirkt

Dienos ir žygdarbiai

Šiandien padariau daug: daviau durniui kelią. Ir iš principo nepaklausiau patarimo. Patarėjai patys lai susikuria kiek tik nori įmonių ir deda bylinėjimosi išlaidas į sąnaudas. Į sveikatą.

Planai, planai… Populizmas ir vyriausybės ryžtas

Vakar per verslo žinias girdėjau Prezidentė siūlo mikroįmonėm indulgenciją. t.y. įmonėm, kur dirba iki 5 darbuotojų vieniems metams atleisti nuo mokesčių ir kontrolės. Kadangi esu susijęs su viena tokia mikroįmone (UAB-šeimos verslas), manau, kad tokia indulgencija padėtų atsitiesti ir išsaugoti darbo vietas. Bankai dabar su mažiukais nesišneka, apyvartinių finansavimo kaštai milžiniški. Jei ne indulgencijos – tegu paima mikroįmones, kurių metinė apyvarta <1mln/ LTL ir pafinansuoja apyvartinėms lėšoms tokiomis pat sąlygomis, kaip kas pusmetį vyriausybė atriekia SODRAI, t.y. grąžinimas 2015-2020 metais, palūkanos VILIBOR/EURIBOR. Finansavimo dydis? Lygus 2010 pelno/nuostolio ataskaitoje esančiam nuostoliui. tuomet ir SODROS nereikėtų ramstyti pagaliais. Nors SODRA, apskritai, kaipo tokia yra ydinga ir baustina struktūra (Ponzi schemų naudojimas privačiose struktūrose kažkodėl netoleruojamas), tačiau vargu ar kas ryšis pertvarkyti sistemą greitu laiku.

Verkiantiems, kaip blogai yra gyventi, skiriama…

(C) Kevin Carter. 1993, Sudanas

Fotografija, parodanti, kas tai iš tiesų yra sunku gyventi. Istorija po nuotrauka gali perdėlioti vertybes ir pakeisti pasaulio supratimą.

Šią fotografiją padarė Kevin Carter Sudane, 1993 metais. Nuotraukoje matome mergaitę, kuri ropoja link maisto dalijimo centro, iki kurio mažiau nei kilometras. Antrame plane sėlinantis paukštis, laukiantis, kol mergaitę apleis paskutinės jėgos ir jis galės pasisotinti. Kevin Carter nufotografavęs šį sukrečiantį vaizdą nuvijo paukštį ir atsisėdęs bejėgiškai pravirko.

Už šią nuotrauką 1994 metais jam paskirtas Pulitzerio apdovanojimas. Pamatęs pasaulio ir vertybių beprasmiškumą jis, praėjus porai mėnesių po apdovanojimo įteikimo, nusižudė. Wikipedia pateikia ir kiek kitokią fotografijos istoriją, tačiau situacijos žiaurumas dėl to nė kiek ne mažesnis.

Žiauru, bet tai vyksta ir šiandien. Ko gero 10% pasaulio karinio biudžeto užtektų pamaitinti ir išgelbėti badaujančioms šalims. Pradedu nesistebėti, kad mumyse, deja, tiek daug žiaurumo.