Na ką, pagal grafiką nuėjau miegoti 3:00. 6:00 – skamba žadintuvas. Išjungiu. Pusiau anabiozės būsenoj prasivartau iki 7:30. Atsikeliu. Darbingumas normalus. Pirmas miegojimas realiai buvo 11:20-11:45, nors tai daugiau pusiausnūdos būsena kol kas. Antras miegojimas – skipped :) Trečias miegojimas – 20:45-21:30. Iki dabar darbingumas aukštesnis/vidutinis. Dėmesys analogiškas darbingumui, už discipliną dvejetas su pliusu :). Kaip rašo kiti autoriai-jaučiasi padidėjęs apetitas.
- Komentaras
- Reblog
-
Prenumeruoti
Subscribed
Already have a WordPress.com account? Log in now.
kurapka 
Kažkuo primena sesiją :D tik tiek, kad mane miego trūkumas veikia neigiamai.. nors persimiegojimas ne ką geriau.
O koks viso šito tikslas? Daugiau laiko išgaut iš paros?
na va, pradžiai pasidžiaugsiu, kad vis tik yra kas skaito ir kam įdomu mano pradinukiškas blogas :)
Battye:
O tikslas tamstos įvardintas teisingai. Dalį atkauto laiko stengiuosi praleisti su šeima (žmona, dukros), dalį skiriu darbams, kurių nesugebu automatizuot ir nerandu ką pasamdyti :)
Na laiko panaudojimo kokybė, manau, galėtų būti ir geresnė, bet, tikiuos, kad po savaitės-antros viskas pasikreips į gerąją pusę, nes dabar, pereinamuoju laikotarpiu, kol kas nepasiekiau normalaus žvalumo ir komforto lygmens. Taip sakyčiau 80% komfortas.
Na, tamstai viskas kol kas netgi labai sklandžiai einasi – paprastai prognozuojama, jog savaitę-dvi nuo perėjimo prie polifazinio miego apskritai savijauta būna kaip zombio. 80% komfortas yra labai gerai, sveikinu :)
Sėkmės toliau!
matai, Gediminai, esu turėjęs gyvenime tokių situacijų, kai per parą tekdavo dirbti 16-18 valandų ir dar nuvažiuoti 200-300 km už vairo. kai prisimenu-tai polifazinis miegas per prievartą, ir grafikas dar griežčiau suspaustas. Ir tada su miegojimu buvo kažkas panašaus į überman schedule ir dymaxion hibridą.
Na bet svarbu tas neišeitų į blogą, nes šiaip ar taip, miegas yra labai svarbus dalykas. O jo trūkumas gali pridaryti bėdų, kai visi aplink, ypač artimiausi žmonės tampa priešais (čia nuosava patirtis) :)